XVI skyrius


Tad septintoji planeta buvo Žemė.

Žemė - ne bet kokia planeta! Joje yra šimtas vienuolika karalių (įskaitant, žinoma, ir negrų karaliukus), septyni tūkstančiai geografų, devyni šimtai tūkstančių biznierių, septyni su puse milijono girtuoklių, trys šimtai vienuolika milijonų tuščiagarbių - maždaug apie du milijardus suaugusių žmonių. Kad galėtume įsivaizduoti, kokio didumo yra žemė, pasakysiu, jog, prieš išrandant elektrą, jos visuose šešiuose žemynuose reikėjo laikyti ištisą armiją žibintininkų - keturis šimtus šešiasdešimt du tūkstančius penkis šimtus vienuolika.

Žiūrint kiek toliau, įspūdis susidarydavo nepaprastas. Tos armijos judesiai buvo taip tiksliai suderinti kaip operos ir baleto. Iš pradžių būdavo eilė Naujosios Zelandijos ir Australijos žibintininkams. Uždegę žibintus, jie nueidavo miegoti. Tada ateidavo eilė Kinijos ir Sibiro žibintininkams. Po to jie irgi pasitraukdavo į užkulisį. Ateidavo Rusijos ir Indijos žibintininkų eilė. Paskui - Afrikos ir Europos. Paskui - Pietų Amerikos. Paskui - Šiaurės Amerikos. Ir niekad jie nesumaišydavo eilės, kuria kam reikėdavo įžengti į sceną. Įspūdis būdavo nepaprastas.

Tik vienintelis Šiaurės ašigalio žibintininkas ir jo draugas, vienintelis Pietų ašigalio žibintininkas, gyveno sau dyki ir be rūpesčių: jie dirbdavo dusyk per metus.


Pagrindinis puslapis Turinys XV skyrius XVII skyrius