Šeštoji planeta buvo dešimt kartų didesnė. Joje gyveno vienas senas ponas, kuris rašė didžiules knygas.
- Še tau! Tyrinėtojas!- sušuko jis, pamatęs mažajį princą.
Mažasis princas atsisėdo ant stalo, norėdamas truputį atsipūsti. Juk jis buvo jau tiek keliavęs!
- Iš kur atvyksti?- tarė jam senasis ponas.
- Kas ta didelė knyga?- paklausė mažasis princas.- Ką jūs čia veikiate?
- Aš esu geografas,- atsakė senasis ponas.
- Kas yra geografas?
- Tai mokslininkas, kuris žino, kur yra jūros, upės, miestai, kalnai ir dykumos.
- Tai labai įdomu,- tarė mažasis princas.- Štai kur pagaliau tikras darbas!- Ir jis
pasidairė po geografo planetą. Dar niekad nebuvo matęs tokios didingos planetos.
- Labai graži ta jūsų planeta. Ar joje yra vandenynų?
- Negaliu žinoti,- tarė geografas.
- A! (Mažasis princas nusivylė.) O kalnų?
- Negaliu žinoti,- tarė geografas.
- O miestų, upių, dykumų?
- Irgi negaliu žinoti,- tarė geografas.
- Bet juk jūs geografas.
- Taip, tiesa,- tarė geografas,- bet aš ne tyrinėtojas. Tyrinėtojų visai neturiu. Juk
neis pats geografas skaičiuoti miestų, upių, kalnų, jūrų, vandenynų ir dykumų.
Geografas - pernelyg orus asmuo, kad visur vaikštinėtų. Jis neišeina iš savo
kabineto. Bet jame priiminėja tyrinėtojus. Išklausinėja juos ir užrašo jų
atsiminimus. Ir, jei kurio nors atsiminimai jam atrodo įdomūs, geografas paveda surinkti
žinias apie tyrinėtojo dorumą.
- O kodėl?
- Todėl, kad jei tyrinėtojas būtų melagis, jis sukeltų geografijos knygose tikras
katastrofas. Taip pat ir tyrinėtojas, kuris daug gertų.
- O kodėl?- tarė mažasis princas.
- Todėl, kad girtiems visi daiktai atrodo dvigubi. Taigi geografas pažymėtų, kad yra
du kalnai, kur tėra vienas.
- Aš žinau žmogų,- tarė mažasis princas,- kuris būtų blogas tyrinėtojas.
- Gali būti. Taigi, jei tyrinėtojo dora pasirodo esanti gera, surenkamos žinios apie jo
atradimą.
- Kas nors nuvyksta jo pažiūrėti?
- Ne. Tai būtų per daug keblu. Bet iš tyrinėtojo pareikalaujama, kad pateiktų
įrodymus. Jei jis, pavyzdžiui, atranda didelį kalną, reikalaujama, kad pristatytų iš
jo didelių akmenų.
Geografas staiga susijaudino.
- Bet atvykęs iš toli! Tu - tyrinėtojas! Aprašysi man savo planetą.
Ir geografas, atsiskleidęs užrašų knygą, pasidrožė pieštuką. Tyrinėtojų pasakojimai iš pradžių užrašomi pieštuku. Rašalu jie įrašomi tada, kai tyrinėtojas pateikia įrodymus.
- Na?- Tarė geografas.
- O mano planetoje,- tarė mažasis princas,- nelabai įdomu, viskas labai maža. Turiu
tris ugnikalnius. Du veikiančius ugnikalnius ir vieną užgesusį. Bet atsarga gėdos
nedaro.
- Atsarga gėdos nedaro,- patvirtino geografas.
- Turiu dar ir gėlę.
- Gėlių neužrašinėjame,- tarė geografas.
- O kodėl? Jos - visų gražiausios!
- Todėl, kad gėlės - trumpalaikės.
- Ką reiškia "trumpalaikės"?
- Geografijos knygos,- tarė geografas,- yra vertingiausios iš visų knygų. Jos
niekada nepasensta. Labai reta, kad kalnas pakeistų savo buvimo vietą. Labai
reta, kad vandenynas liktų be vandens. Mes aprašome amžinus dalykus...
- Bet juk užgesę ugnikalniai gali vėl pradėti veikti,- pertraukė mažasis princas.-
Ką reiškia "trumpalaikės"?
- Ar ugnikalniai užgesę, ar vėl pradėję veikti, mums tai vis tiek,- tarė geografas.-
Mums svarbu kalnas. Jis nekeičia savo vietos.
- O ką reiškia "trumpalaikės"?- vėl paklausė mažasis princas, kuris niekad
savo gyvenime neužmiršdavo, ko klausęs.
- Tai reiškia: "kuriam skirta netrukus pranykti".
- Mano gėlei skirta netrukus pranykti?
- Žinoma.
"Mano gėlė yra trumpalaikė,- tarė sau mažasis princas,- ir ji turi tik keturis dyglius apsiginti nuo pasaulio! O aš ją palikau namie vienui vieną!"
Pirmą kartą jį apėmė gailesys. Bet jis susivaldė.
- Ką jūs man patariate aplankyti?- paklausė jis.
- Planetą Žemę,- atsakė geografas.- Ji turi gerą vardą...
Ir mažasis princas nuėjo, galvodamas apie savo gėlę.
Pagrindinis puslapis 
Turinys XIV skyrius XVI skyrius