Ketvirtoji planeta priklausė biznieriui. Šis žmogus taip neturėjo laiko, kad, atvykus mažajam princui, net galvos nepakėlė.
- Laba diena,- tarė jam šis.- Jūsų cigaretė užgeso.
- Trys ir du - penki. Penki ir septyni - dvylika. Dvylika ir trys - penkiolika. Labas!
Penkiolika ir septyni - dvidešimt du. Dvidešimt du ir šeši - dvidešimt aštuoni.
Neturiu kada jos uždegti. Dvidešimt šeši ir penki - trisdešimt vienas! Fu! Taigi iš
viso - penki šimtai vienas milijonas šeši šimtai dvidešimt du tūkstančiai septyni
šimtai trisdešimt vienas.
- Ko penki šimtai milijonų?
- A? Tai tu dar čia? Penki šimtai vienas milijonas... jau nebežinau ko... Tiek turiu
darbo! Aš - rimtas žmogus, niekais neužsiimu! Du ir penki - septyni...
- Ko penki šimtai vienas milijonas?- pakartojo mažasis princas, kuris niekad savo gyvenime neužmiršdavo, ko klausęs.
Biznierius pakėlė galvą.
- Per penkiasdešimt ketverius metus, kai gyvenu šioje planetoje, buvau sutrukdytas
tik tris kartus. Pirmą kartą, prieš dvidešimt penkerius metus,- karkvabalio, patekusio
čia dievai žino iš kur. Jis kėlė baisiausią triukšmą, ir aš padariau keturias
sudėties klaidas. Antrą kartą - tai buvo prieš vienuolika metų - man sutrukdė
reumato priepuolis. Aš per mažai judu. Neturiu laiko valkiotis. Esu rimtas žmogus.
Trečią kartą... štai dabar. Taigi, sakiau, penki šimtai vienas milijonas...
- Ko milijonas?
Biznierius suprato, kad tikėtis ramybės - bergždžia.
- Milijonas tų smulkių daiktelių, kurie kartais matyti danguje.
- Musių?
- Ne, kur tau, smulkių daiktelių, kurie žiba.
- Bičių.
- Ne, kur tau. Smulkių, kaip sidabras spindinčių daiktelių, į kuriuos žiūrėdami
svajoja dykaduoniai. Bet aš - rimtas žmogus. Aš neturiu kada svajoti.
- A! Žvaigždės.
- Taip, teisingai. Žvaigždės.
- Ir ką tu darai su tais penkiais šimtais milijonų žvaigždžių?
- Penki šimtai vienas milijonas šeši šimtai dvidešimt du tūkstančiai septyni
šimtai trisdešimt viena. Aš - rimtas žmogus, mėgstu tikslumą.
- Ir ką tu darai su tomis žvaigždėmis?
- Ką aš su jomis darau?
- Taip?
- Nieko. Aš jas turiu.
- Tu turi žvaigždes?
- Taip.
- Bet kad aš jau mačiau karalių, kuris...
- Karaliai neturi. Jie tik kam nors "viešpatauja". Tai didelis skirtumas.
- O kas tau iš to, kad tu turi žvaigždes?
- O tas, kad esu turtingas.
- O kas iš to, kad esi turtingas?
- O tas, kad galiu nupirkti kitų žvaigždžių, jeigu jų kas nors randa.
"Šitas,- tarė sau mažasis princas,- galvoja beveik kaip anas girtuoklis."
Tačiau jis pateikė dar klausimų:
- Kaip galima turėti žvaigždes?
- O kieno jos yra?- irzliai paklausė biznierius.
- Aš nežinau. Niekieno.
- Tada jos mano, nes man pirmam tai atėjo į galvą.
- Ir to užtenka?
- Aiškus daiktas. Jei tu randi deimantą, kuris niekam nepriklauso, jis yra tavo. Jei
randi salą, kuri niekam nepriklauso, ji yra tavo. Jei tau pirmam kyla kokia gera mintis,
tu ją užpatentuoji, ji yra tavo. O aš turiu žvaigždes todėl, kad niekam ligi manęs
nebuvo atėję į galvą jas turėti.
- Čia tai tiesa,- tarė mažasis princas.- O ką tu su jomis darai?
- Aš jas valdau. Aš jas suskaičiuoju ir perskaičiuoju. Tai sunkus darbas. Bet aš -
rimtas žmogus.
Mažasis princas dar nebuvo patenkintas.
- Jei aš turiu šaliką, galiu jį užsidėti ant kaklo ir su juo vaikščioti. Jei
turiu gėlę, galiu savo gėlę nuskinti ir nusinešti. O tu juk negali nusinešti
žvaigždžių!
- Ne, bet aš galiu jas padėti į banką.
- Ką tai reiškia?
- Tai reiškia, kad užrašau ant popierėlio savo žvaigždžių skaičių. O paskui
įdedu tą popierėlį į stalčių ir užrakinu.
- Ir viskas?
- To užtenka!
"Įdomu,- pagalvojo mažasis princas.- Tai gana poetiška. Bet nelabai rimta."
Mažasis princas rimtus dalykus vaizdavosi kitaip negu suaugę žmonės.
- Aš,- pasakė jis,- turiu gėlę, kurią kasdien laistau. Turiu tris ugnikalnius, kuriuos kas savaitė išvalau. Valau net tuos, kurie užgesę. Juk atsarga gėdos nedaro. Taigi naudinga ir mano ugnikalniams, naudinga ir mano gėlei, kad aš juos turiu. Bet iš tavęs žvaigždėms nėra jokios naudos...
Biznierius išsižiojo, bet nesumetė, ką atsakyti, ir mažasis princas nuėjo savo keliu.
- Suaugę žmonės tikrai kažkokie ypatingi,- tarė jis sau, toliau keliaudamas.
Pagrindinis puslapis
Turinys XII skyrius XIV skyrius