Mažojo princo laiškai

English Lietuviskai Ceska verze Polish version Russian version Japanese version
Apsilankymų: 437792 Apsilankymų šiandien: 16 Laiškų išsiųsta: 40449

Pasiimti laišką!

Tavo ID numeris:

Mažojo princo puslapis


Siųsti laišką!

Parink paveiksliuką laiškui:

(gali paspausti ant paveiksliuko ir pamatysi jį natūraliu dydžiu)











































Čia, jei nori, gali parinkti citatą iš "Mažojo princo":

Be citatos
Štai kokia mano paslaptis. Ji paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis.
Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.
Reikia būti drausmingam,- aiškino man vėliau mažasis princas.- Kai rytą baigi pats ruoštis, turi rūpestingai apruošti planetą. Reikia prisiversti visada išrauti baobabus, kai tik juos gali atskirti nuo rožių, o kol dar visai jaunučiai, jie labai į jas panašūs. Tas darbas labai nuobodus, bet visai lengvas.
- Aš labai mėgstu saulėlydžius. Einam pasižiūrėti saulėlydžio...
- Žmonės pamiršo šią tiesą,- tarė lapė.- Bet tu neturi jos pamiršti. Pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji. Tu atsakingas už savo rožę...
- Prašau... nupiešk man avį!
Tačiau dėl keisto jo apdaro niekas juo nepatikėjo. Tokie jau yra tie suaugę žmonės. Laimė, asteroido B 612 garbę išgelbėjo vienas turkų diktatorius, kuris, grasindamas mirties bausme, privertė tautą rengtis europietiškais drabužiais. Astronomas 1920 metais vėl paaiškino savo atradimą vilkėdamas labai elegantišką kostiumą. Ir dabar visi sutiko su jo nuomone.
Jeigu suaugusiems sakote: "Mačiau gražų rausvų plytų namą su snapučiais palangėse ir balandžiais ant stogo...",- jie neįstengia įsivaizduoti to namo. Jiems reikia sakyti šitaip: "Mačiau namą, kuris kainuoja šimtą tūkstančių frankų." Tada jie sušuks: "Koks gražus namas!"
Jei kas myli gėlę, kuri yra tik viena tokia milijonų milijonuose žvaigždžių, tai to užtenka, kad jaustųsi laimingas, kai į jas žiūri. Jis taria sau: "Ten kažkur yra mano gėlė..." Bet jei avis suėda gėlę, tai jam atrodo, lyg staiga visos žvaigždės užgeso!
Nieko aš tada nesupratau. Reikėjo man apie ją spręsti pagal jos darbus, o ne pagal žodžius. Ji aplink mane skleidė skanų kvapą ir viską nuskaidrino. Tikrai nereikėjo man pabėgti! Pro jos smulkias gudrybes turėjau jausti, kokia ji švelni. Juk gėlės tokios prieštaringos.
Kalba - nesusipratimų šaltinis.
Jei tu ateidinėsi, pavyzdžiui, ketvirtą valandą popiet, tai jau nuo trečios valandos aš imsiu jaustis laiminga. Kuo toliau, tuo laimingesnė aš jausiuos. Ketvirtą valandą jau pradėsiu jaudintis ir nerimauti: sužinosiu, kiek atsieina laimė! Jei tu ateidinėsi bet kada, tai niekad nežinosiu, kada man pasipuošti širdį. Reikia laikytis apeigų...
Tik vaikai žino, ko jiems reikia,- tarė mažasis princas.- Jie kniūsasi su skudurine lėle, ir ji pasidaro jiems labai brangi, o kai ją iš jų atima, jie verkia...

Tavo vardas:

Tavo el.pašto adresas:

Jo/jos vardas:

Jo/jos el.pašto adresas:

Laiškas:

Pranešti tau, kai laiškas bus perskaitytas.


© Laurynas Butkus, 2001
Special thanks to:
Giedre Kavaliunaite, Pavel Jungmann (Czech translation)
Oskar (Polish translation)
Inga (Russian translation)
Saori (Japanese translation)